- šliuožti
- šliuõžti, -ia, -ė J, NdŽ, FrnW, Kv, Rt; L148, L 1. Rtr, Š, Ser, KŽ žr. šliaužti 1: Šliuožia iš papečkio žaltys prie to pieno lakt BsMtI152(Sln). Po trijų dienų tėvai žiūri – visas žalčių pulkas bešliuožiąs į jų kiemą rš. 2. R297, MŽ, MŽ392, N, Rtr, Š, Ser, DŽ1 žr. šliaužti 7: Vakar mačiau jį ir nuo kalno šliuožiantį (šliuožiant) J.Jabl. Jis šliuožia gerai įminta slidžių vėže sp. Pašiną vėl įsivarysi į paduką – tik šliuožk Kt. 3. intr. pamažu judėti į priekį (apie roges): Lygiu kaip stiklas vieškeliu šliuožė šlajos rš. Ir žiemą, ir vasarą – per sniegą, per drėgną žolę, per kerpes – tundroje šliuožia rogės rš. 4. žr. šliaužti 8. | prk.: Saulė palengva šliuožia iš dangaus į stepės pakraštį rš. ║ [K], BzBkXXIV259, Rtr, DŽ vilktis: Žiurėk, vadžios šliuõžia žeme [važiuojant šieno] Ėr. 5. intr. MŽ, N, [K], KŽ eiti velkant kojas, šlepsėti. 6. intr. tyliai eiti, tykinti, sėlinti: Vagim nešalta, gali pėkšti i basi šliuõžt Jd. 7. tr. Jd prk. griežtai barti, drausminti, prigriebti. \ šliuožti; apšliuožti; atšliuožti; įšliuožti; iššliuožti; nušliuožti; pašliuožti; paršliuožti; peršliuožti; prašliuožti; prišliuožti; sušliuožti; užšliuožti
Dictionary of the Lithuanian Language.